- veikinys
- veikinỹs sm. (3b) Š, Rtr, BŽ134, DŽ, NdŽ, KŽ; VŽ1905,275 tai, kas veikiama, veiksmas: Veikiamas dalykas yra veikinỹs FT. Žmogaus ir veikiniaĩ turi būti visai dori VĮ. Motina daug daugiau už tėvą turi įtakos vaiko veikiniams J.Jabl. Kuriais veikiniais įsigijo jis turtą ir šlovę? Db.
Dictionary of the Lithuanian Language.